Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

• Kaimynai rūko tiek namų laiptinėje, tiek balkone. Ar galima imtis kažkokių priemonių?
• Kokie reikalavimai taikomi išorinei alkoholio produktų reklamai? Ar visada privalomas įspėjamasis tekstas? Koks jis turi būti?
• Ar gali būti išduota licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais užsienyje įregistruotai įmonei?
• Kuo skiriasi alkoholinių gėrimų importas nuo alkoholinių gėrimų įvežimo?
• Ar prekybos centrų informacinių reklaminių leidinių (prekių katalogų) viršeliuose galima alkoholio reklama?
• Ar įmonė, norinti importuoti degtinę į Lietuvą, privalo turėti importo licenciją?
• Ar juridinis asmuo gali laikyti alkoholinius gėrimus, jei juos naudoja reprezentacinėms reikmėms?
• Ar pirmuosiuose žurnalų bei laikraščių puslapiuose leidžiama reklamuoti alkoholinius gėrimus?
• Vasaros sezono metu kavinėje, kurioje prekiaujama alkoholiu ir tabaku, dirbti norėčiau priimti 17 metų darbuotoją? Ar šiuo savo elgesiu nepažeisiu jokių įstatymų?
• Ar galima alkoholinių gėrimų reklama ant visuomeninio transporto išorinių priemonių dalių?
• Ar galima alkoholio reklama radijo eteryje?
• Alkoholio reklamos internete su kiekviena diena pastebiu vis daugiau. Ar jai taikomi kažkokie ribojimai ar kontroliuojamas tik jos turinys?
• Kiek laiko galioja licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais?
• Kas išduoda licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais?
• Kiek kainuoja alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių gamybos licencija?
• Ar Lietuvoje galima prekiauti elektroninėmis cigaretėmis? Ar jų reklama Lietuvoje kaip nors ribojama?
• Ar galima į viešojo maitinimo įmonėse (restoranuose, kavinėse, baruose ar pan.) rengiamas šventes, pobūvius atsinešti su savimi alkoholinių gėrimų?
• Kokia alkoholinių gėrimų prekybos tvarka degalinėse nuo 2012 m. sausio 1 d.?
• Kaip prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose po 22 valandos?
•  Ar reikia paženklinti butelius, jei parduodamas pilstomas alus išsinešimui?

Kaimynai rūko tiek namų laiptinėje, tiek balkone. Ar galima imtis kažkokių priemonių?

Tabako kontrolės įst. 19 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakomybė numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK 185¹ str.) ir pažeidėjui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 litų.

Namo laiptinė yra traktuojama kaip bendro naudojimo patalpa, todėl joje rūkyti draudžiama. Siūlome su kaimynais pasikalbėti ir informuoti juos apie galiojančius įstatymus ir galimas nuobaudas. Namo laiptinėse taip pat galima pakabinti šią informaciją pateikiančius įspėjimus bei mandagų prašymą neberūkyti. Jei su kaimynais nepavyksta susitarti gražiuoju, turite teisę su rašytiniu pareiškimu dėl rūkymo faktų išnagrinėjimo kreiptis į policijos komisariatą (http://www.policija.lt/?id=114).

Deja, buto balkonas yra privati buto savininko nuosavybė ir negali būti traktuojama kaip bendro naudojimo patalpa. Dėl šios priežasties anksčiau minėtais teisės aktais vadovautis negalime. Siūlome Jums apeliuoti į Jūsų kaimynų sąmoningumą ir geranoriškumą. Informuokite savo kaimynus apie Jūsų patiriamą diskomfortą. Taip pat mėginkite savo namo laiptinės skelbimų lentoje ar matomoje vietoje ant durų pakabinti informacinį lapelį apie rūkymo sukeliamus nepatogumus ir nepasitenkinimą tokiu elgesiu.

Atkreipkite dėmesį, kad balkonai ar terasos, kurie yra konstruktyviai susieti su keliems savininkams priklausančių patalpų išorinėmis sienomis, yra traktuojami kaip bendrojo naudojimo patalpos (pvz.: studentų bendrabučiai, naujos statybos namai ir kt.). Tokiu atveju Tabako kontrolės įst. 19 str. 1d. 3 p., draudžiantis rūkyti bendro naudojimo patalpose, galioja ir pažeidėjui gali būti skiriama administracinė nuobauda.
Į pradžią >>

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 5 d. numato, kad alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai („Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“) forma patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministerijos 1997-10-13 įsakymu Nr. 545 „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“. Tekstas turi būti spausdinamas reklamos viršuje įprastiniu knyginiu TimesLt arba HelveticaLt šriftu, juoda spalva baltame fone, valstybine kalba. Tekstui turi būti skiriama ne mažiau kaip 20 procentų bendro išorinei reklamai skirto ploto ir 2/3 bendro įspėjamajam užrašui skirto ploto.
Į pradžią >>

Negali. Licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gali būti išduodamos tik Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialams.
Į pradžią >>

Importas – alkoholinių gėrimų įvežimas į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, išskyrus Europos ekonominės erdvės valstybes ir Turkiją.

Įvežimas – alkoholinių gėrimų įvežimas į Lietuvos Respubliką iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos.
Į pradžią >>

Remiantis Lietuvos Respublikoje šiuo metu galiojančiais teisės aktais, prekybos centrų informacinių leidinių viršeliuose bei vidiniuose puslapiuose alkoholio reklama yra leidžiama tiek, kiek ji nepažeidžia nustatytų alkoholinių gėrimų reklamai taikomų turinio reikalavimų.

Reklamos įstatymo 2 str. 3 d. išorinę reklamą apibrėžia kaip reklamą, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose. Šioms pateikimo priemonėms priskiriamos įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemonės. Jei tokia alkoholinių gėrimų reklama patektų ant išorinių reklamos priemonių ji galimai pažeistų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 4 d., 5 d. Jei prekybos centro informacinis reklaminis leidinys nėra talpinamas išvardintose ar panašiose vietose, remiantis Lietuvos Respublikoje šiuo metu galiojančiais teisės aktais, pažeidimo nustatymui pagrindo nėra.
Į pradžią >>

Licencijų importuoti degtinę nėra, tačiau tam, kad galėtų laikyti ir prekiauti importuota degtine Lietuvoje nepažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo, įmonė privalo įsigyti licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Be to, įmonė, norinti importuoti degtinę, privalo informuoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą pagal Informacijos apie alkoholio produktų (išskyrus vyną, vynuogių misą ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importo į Lietuvos Respubliką teikimo taisykles, patvirtintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. T1-89 (Žin., 2011, Nr. 60-2873).
Į pradžią >>

Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. ir 3 d. juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti ir gabenti alkoholio produktus Lietuvos Respublikoje draudžiama, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus tuos atvejus, kai juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės, alkoholinius gėrimus įsigyja reprezentacinėms reikmėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Į pradžią >>

Ne. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 1 p. aiškiai apibrėžiama, kad alkoholio reklama laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse yra draudžiama.
Į pradžią >>

Remiantis Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymais Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais draudžiama asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Šis draudimas galioja ištisus metus, tad priimti nepilnamečio darbuotojo negalite nei vasaros, nei kito sezono metu.
Į pradžią >>

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 7 p. numato, kad alkoholio reklama draudžiama visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje.
Į pradžią >>

Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p., Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose radijo programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius) alkoholio reklama yra draudžiama.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 1 p. taip pat nurodo, kad alkoholio reklama draudžiama vaikams ir paaugliams skirtose radijo programose.

Į pradžią >>

Alkoholio reklamai internete taikomi visi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. numatyti reklamos turinio ribojimai. Tai reiškia, kad alkoholio reklamoje, kuri talpinama internete, negali dalyvauti asmenys iki 18 metų bei sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, ar būti naudojamas jų asmuo, vardas. Reklama negali sieti alkoholio vartojimo su fizinės būklės pagerėjimu, vairavimu, psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis, socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą. Alkoholio reklama taip pat negali pateikti didesnės tūrinės etilo alkoholio koncentracijos kaip alkoholinio gėrimo privalumo, ar pateikti kitokią neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Į pradžią >>

Kiek laiko galioja licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

Licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra neterminuota.
Į pradžią >>

Kas išduoda licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais?

Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda miesto ar rajono, kuriame vykdoma veikla, savivaldybės vykdomoji institucija.
Į pradžią >>

Kiek kainuoja alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių gamybos licencija?

Valstybės rinkliava už alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių gamybos licencijos išdavimą 2500 Lt.
Į pradžią >>

Ar Lietuvoje galima prekiauti elektroninėmis cigaretėmis? Ar jų reklama Lietuvoje kaip nors ribojama?

Elektroninėmis cigaretėmis Lietuvoje prekiauti nedraudžiama. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organization – WHO), tabako kontrolės organizacijos bei mokslininkai skatina visus vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, kadangi iki šiol nėra mokslinių tyrimų, patvirtinančių šio produkto saugą. Moksliškai nėra įrodyta, ar šis produktas išties gali padėti atsikratyti žalingo rūkymo įpročio.

Elektroninėms cigaretėms netaikomi įprastų tabako gaminių reklamos apribojimai. Dėl šios priežasties elektroninių cigarečių reklama, nepažeidžianti Reklamos įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, yra nedraudžiama. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad elektroninių cigarečių reklama negali skatinti vartoti tabako gaminių.
Į pradžią >>
Ar galima į viešojo maitinimo įmonėse (restoranuose, kavinėse, baruose ar pan.) rengiamas šventes, pobūvius atsinešti su savimi alkoholinių gėrimų?

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad viešojo maitinimo įmonėje leidžiama vartoti tik joje įsigytus alkoholinius gėrimus. Tai nustatyta Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 6 punkto antrojoje pastraipoje. Todėl Departamentas ragina viešojo maitinimo įmonių klientus neprašyti, kad į šias įmones jiems būtų leista atsinešti alkoholinių gėrimų su savimi, o viešojo maitinimo įmonių vadovus ragina visuomet principingai atmesti tokio pobūdžio prašymus. Atkreipiame dėmesį, kad viešojo maitinimo įmonių vadovai ar jų atstovai, priėmę tokius klientų prašymus, rizikuoja netekti įmonės turimos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais dėl to, kad leido klientams su savimi atsinešti alkoholinių gėrimų.
Į pradžią >>

Kokia alkoholinių gėrimų prekybos tvarka degalinėse nuo 2012 m. sausio 1 d.?

Įsigaliojusi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d. keičia prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką stacionarių degalinių viešojo maitinimo vietose.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, stacionariose degalinėse alkoholiniais gėrimais nuo 2012 m. sausio 1 d. leidžiama prekiauti vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą. Departamento nuomone, tai reiškia, kad įmonė, turinti licenciją, išduotą degalinės viešojo maitinimo vietai (barui, kavinei ar pan.), turi laikytis mažmeninės prekybos įmonėms (parduotuvėms) taikomos alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, nustatytos Alkoholio kontrolės įstatyme: alkoholinius gėrimus parduoti tik nuo 8 iki 22 valandos ir be teisės juos vartoti vietoje. Laikotarpiu nuo 22 valandos iki 8 valandos prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse (ir parduotuvėje, ir bare) draudžiama imperatyviai bet kokiu pardavimo būdu – tiek išsinešant, tiek vartojant vietoje.

Į pradžią >>

 Kaip prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose po 22 valandos? 

Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatomis, nuo 2012 m. sausio 1 d. pasikeitė prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka viešojo maitinimo vietose, t.y. uždrausta nuo 22 iki 8 valandos jose pardavinėti alkoholinius gėrimus išsinešimui. Departamento duomenimis, didžioji dalis po 22 valandos dirbančių įmonių alkoholinius gėrimus parduoda atidarydami butelius, skardines ir paduodami juos klientams. Klientų elgesys – net nenusirengia viršutinių drabužių, neprisėda prie stalo – leidžia numanyti, kad alkoholiniai gėrimai, kad ir atidarytoje pakuotėje, bus nedelsiant išnešami iš viešojo maitinimo vietos. O tai laikytina Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimu. Siekiant užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai tokiu būdu nebūtų išnešami iš viešojo maitinimo vietos, bet būtų vartojami vietoje kaip numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte, Departamentas pataria alkoholinius gėrimus pardavinėti išpilstytus į bokalus, taures, stikliukus.

Į pradžią >>

Parduodamas pilstomas alus išsinešimui – tai vartotojams skirtas alus ir jis privalo būti paženklintas (priklijuotas lipdukas-etiketė su prekės aprašymu). Alaus ženklinimo reikalavimai nustatyti Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento VII skyriuje „Prekinis pateikimas“, Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (su pakeitimais).

Į pradžią >>